Ispaniški pasilepinimai #3

​Bam! Kaip diena, taip naujiena! Dar būnant Cullera, Zapatdlo telefonas periodiškai sumanydavo paskambinti kai kuriems draugams. Ir gerai darė! Taip padėjo išaiškinti, kad kaip tik mūsų kelyje ramiai sau poilsiauja Andriukas su Vaida. Negi nesutrukdysim? Nejaugi pramesim tokią gerą vietą susitikti? Olé! Į Barseloną! Neplanuotai, Ispanija suveda draugus. Faina! 🙂

Šiek tiek nuogąstavom, ar važiuojant nemokamais keliais pavyks pasiekti tikslą dar tą pačią dieną. O svarbiau- ar mums užteks kantrybės tokiame kelyje su visuomet širdyje atostogaujančiais ispanais. 🙂 Bet, gal dėl to, kad tikėjomės blogiausio, Barseloną pasiekėm be problemų. To paties negalėtume pasakyti apie mėginimą prisiparkuoti netoli (apie arti čia net nediskutuojama) užsakyto hostelio. Va, kur kantrybė baigėsi labai greitai. 🙂 sukom ratus kol pasidarė bloga, paskui kol pradėjom melstis ir galiausiai kol vienoj neblogoj vietoj prie stoties radom kažką panašaus į “nemokama iki ryto”.. Wow! Žiauriai gerai! Išsišiepę nuskutom prisičekinti hostelyje.

Hostelis pasitaikė ir vėl įsimintinas. Sename pastate girgždantis mechaninis liftas, siauri numindžioti laiptai. Registratūroje prietema, kažkur ūžia šilelis, o prie mirguliuojančios lempos sėdi sudžiuvęs ir niekuomet akių nepakeliantis tėvukas. Iš to, laisvalaikiu ko gero sukančio siaubiakus, tėvuko  skurdžia anglų kalba išgirdome, kad “soon” mums bus blogai už ten paliktą mašiną. 😀 teko perstatyt. Gavosi net dar geriau- per tą laiką atsilaisvino vieta kur kas patogesnėj vietoj.

Kaip kad jau tapo mada, nakčia vaikštinėjome po Barseloną ir stengėmės sugerti kuo daugiau tos, tik jai budingos, dvasios. Įdomių žmonių ir įdomios architektūros miestas. Gaila, kad pastarųjų apšvietimui gaili elektros. Na, bent porą A. Gaudi uogų spėjome nuskinti.

Beje, tame dviejų kvadratinių metrų kambaryje su nuosava kriaukle ir tikrai reikalingu ventiliatoriumi (pižonai, žinom) išsimiegojom visai gerai. Jau vien kokia laimė žinoti, kad netapom kokio megėjiško siaubiako žvaigždėmis.. 🙂

Kaip ten be būtų, kitą rytą pabudome su entuziazmu- tądien nusprendėme pamatyti žymiąją La Sagrada Família ir, žinoma, mūsų draugus!

Čia nepavyko ir vėl išvengti to neapsakomo ir gerokai per ilgai trunkančio malonumo nardyti Barselonos gatvėmis bandant rasti kokį plyšelį subariukui. Bet visi vargai atsipirko pamačius du, švytinčius ir gerai pažįstamus veidus. Va, stovime prie garsiausios miesto bažnyčios, turistų minioje vienas kitą glėbesčiuojam ir vis tiek netikim, kad taip susitikom. 🙂

Visi drauge apžiūrėjom ir pasigerėdami įvertinom A. Gaudi meistrystę. Nusipaveikslavom neįtikėtinam momentui įamžinti ir nukiūtinom išgerti kavos. Bekalbant su Andrium ir Vaida, sužinom, kad abi pusės atostogauja tikrai nenuobodžiai (būtinai paprašykit, kad papasakotų). Tik va gaila, kad kuo smagesni pokalbiai, tuo greičiau bėga laikas. Mus pradėjo spauti baigiantis galioti parkavimo bilietas ir į tolį kviečiantis kelias. Apmaudu taip staiga susitikus ir vėl išsiskirti, bet mūsų pasimatymo jau laukia Salvadoras Dali!

Iki kito punkto!

Žmonas Written by:

Be First to Comment

Leave a Reply

Your email address will not be published.