Author: Žmonas

Sekančią naktį praleidome pavyzdingai ramiame kempinge, apsiėjome be jokių nuotykių. Na, gal galėtume išskirti tik tai, kad mums sugulus, svečiuose sulaukėme kažkokio gyvūnėlio, kuris mielai pasivaišino mūsų virtos sriubytės likučiais. Nujaučiu, kad

Read the Post Prancūziški atradimai #3

​Pavėpsoję į Millau viaduką, naktį nusprendėme praleisti kur nors gretimuose miesteliuose. Eilinį kartą daug neanalizavę šovėm ir neprašovėm. Apsistojom iš pažiūros niekuo neypatingame pigiam kempinge, turinčiame vos kelis svečius ir pavydėtinai (gal net įtartinai) atsipalaidavusį anglakalbį šeimininką. 🙂 Visgi nuo kalno, ant kurio susirentėm savo palapinaitę, atsivėrė pasakiškas vaizdas.. Kalnai, žvaigždės, kažkur labai žemai it trupiniais pažertas miestelis ir mistiškai apšviesta uola, kurią lankysime rytoj. Ir visgi smagiausia buvo, žinote kas? O gi lakstantys laukiniai triušiukai! Po kempingą lakstė maži triušiukai! Čia jau ir vėl galite nujausti, kad daugiausia džiaugsmo tai sukėlė Žmonui. 🙂

Read the Post Prancūziški atradimai #2

Į pasimatymą su Salvadoru Dali atvykome dar tą pačią dieną, kai palikome draugus Barselonoj. Už bilietus palikome ne pačią mažiausią sumą, bet dievaži, negaila nė euro.

Read the Post Prancūziški atradimai #1

​Bam! Kaip diena, taip naujiena! Dar būnant Cullera, Zapatdlo telefonas periodiškai sumanydavo paskambinti kai kuriems draugams. Ir gerai darė! Taip padėjo išaiškinti, kad kaip tik mūsų kelyje ramiai sau poilsiauja Andriukas su Vaida. Negi nesutrukdysim? Nejaugi pramesim tokią gerą vietą susitikti? Olé! Į Barseloną! Neplanuotai, Ispanija suveda draugus. Faina! 🙂

Read the Post Ispaniški pasilepinimai #3

​Karštą ketvirtadienio (neišsyk pasisekė nustatyti dieną- geros atostogos) popietę pasiekėme Cullera. Gera atvažiuoti ten, kur tave išsyk pasitinka su šypsena ir priima į namus, kuriuose esi išties laukiamas. O kai dar juose tave pasitinka ne tik teta su senu gauruočiu Flešu, bet ir viena iš sesių, pasijauti it laimėjęs loterijoj! 🙂 

(foto viršuje: prekybcentris pakeliui į Cullera)

Vizitą pradėję nuo gero dušo, vėliau

Read the Post Ispaniški pasilepinimai #2

​Na va, pabuvojom Faro. Iš ženklų matyti, kad ten didžiuojasi dar arabų pastatytu senamiesčiu, bet mūsų kažkaip tas jų paveldas neužkabino. 🙂 Už tai, visai dailioje jų “Laisvės alėjoje” išgėrėm kavytės (nedažnas atvejis Portugalijoje) ir išnešėm kanopėles į Ispaniją. Gera važiuoti nemokamais greitkeliais. 🙂

Pakeliui į Cullera, pasirinkome kelią vedantį pro Granadą. Jos pasiekti tądien nespėjome, bet labai dėl to nesijaudinom, nes jau buvome nusižiūrėję kempingą Antequera, prie kalno. Romantikai visgi. 🙂 Atvažiavus į vietą, ta romantika kaip ir ėmė blėsti.
Read the Post Ispaniški pasilepinimai #1

​Pagaliau, Cabo da Roca– vakariausias žemyninės Europos taškas, kurį pasiekti yra visai nesunku. Taip nusprendėm, kai pamatėm, kokie žmonių kiekiai ir įvairovė čia suplūsta. Kaip Zapatdlo sako, matyt čia bus ne Europos, o pasaulio vakariausias taškas.  Na va ir viskas. Tiek to didžiojo momento. Kryžius, vandenynas, daug žmonių. 🙂

Dabar ramia sąžine keliaujam paslampinėti po Lisaboną. Hostelis, truputis kultūūūros, gal šiek tiek alučaičio, laisvalaikis. Jėga. 🙂 Sostinę pasiekėm tik vakare, tad pasižmonėti išlindom jau tamsoj. Einam, klegam, šiek tiek leipstam nuo tvankios nakties ir su nostalgija prisimenam tą smagiai kondicionuojantį vėją. Einam einam..

Read the Post Mėgaujamės Portugalija #2

​Turėdami itin ribotą interneto prieigą, smarkiai atsiliekam su blogo įrašais. Bet patikėkit, visą šį laiką nenuobodžiavom ir papasakoti tikrai turim ką. 😉

Read the Post Mėgaujamės Portugalija #1

Sekančią naktį miegojom net ne campinge, o kažkokiame camp-mieste. 😀 Tapom keliauninkų komunos dalimi. Likimo broliai, tos pačios aistros vergai. 🙂 Kaimynai pasitaikė ramūs, naktis šilta ir, nors ir lijo, išsimiegojom kaip vaikystėj po mėgstama kaldryte. Neslėpsim, prie miego kokybės galėjo prisidėti ir degustuotas vietinis normandiškas sidras..  😀

Rytą nubraižėm tolimesnio kelio trajektorijas ir ryžtingai išvykom į misiją Read the Post Vartojam Prancūziją #2

​Na ką, kelionės dienos bėga.. Geras rulonas susuktų kilometrų ir kaugės įspūdžių. Kol kas Prancūzija mums labai gera ir koketuoja atsukusi gražiąją savo pusę. Nors, pasirinkę keliauti miestelių keliukais, buvom permaitinti pasikartojančiais gamtovaizdžiais, mums, pagoniškiems lietuviams, visai gražu. 🙂

Read the Post Vartojam Prancūziją #1

​Nu. Yra taip. Šiek tiek gailimės lieję džiaugsmo fontanus įvažiavus Vokietijon.. 😀 “Žiauriai gerų” vokiškų kelių tobulinimo akcijai ne savo noru paaukojom daugiau kaip 4 valandas brangaus laiko. Nepatiko. Visai nepatiko. Kirsti Vokietijos sieną tapo principo reikalu. Nesvarbu kaip, nesvarbu kada. Tos vokiškos “kokybės” mums jau gana.. Schweine.. 😀 Išvargę nuo džiuvimo kamščiuose, svajojom apie kempingą ir bent jau drugną dušą. Nusprendėm nakvot pas Velnią. Turėtų būt visai šilta ir jauku, tiesa? ;D deja, velnias pasitiko mus užrakintais vartais. Po velniais.. Praklaidžiojus po naktinį Venlo (Nyderlandai) ir neradus kitos nakvynės vietos, nusprendėm, kad ir prie Velnio vartelių bus pakankamai tos šilumos. Na, bent vienam iš mūsų, sakė, buvo. ;D Jei rimtai, smagi aplinkybė- pasirinktam kempinge jau buvo pasibaigusios darbo valandos (būna ir taip), bet už tai nebuvo kam prieštarauti, kai palapinę pasistatėm tiesiog parkingo pievelėje. Ačiū olandams už sutaupytus eurus! 🙂 Ryte, nusipurtę rytinę rasą, susileidom kavos dozę ir nurūkom…

Read the PostVarom į Vakarus #2

​Tai ką, pradėkim nuo to, kad išvažiavom. Dar ryte tinkamai (ir ne taupiai) pakrovėm bolidą, užsukom magnetolos garsą visu pajėgumu ir išrūkom.


Read the Post Varom į Vakarus #1