08.26 Susirinkom daiktus, užšokom į parduotuvę ir vėl į kelią. Šį kartą traukiame į Levanto, kuriame norėtume apsistoti porą naktų, nes kitą dieną planuojame pražygiuoti visai žinomu “Penkių kaimų” (Cinque Terre) maršrutu. Šiame regione susiradome kempingą “Nature Lovers” (skambu, tiesa?), kurio šeimininkas laisvai kalba angliškai, bet už tai atsakymus į visus klausimus pradeda “Hey man..” 🙂 Ir toks jo būdas visai tinka tai vietai – šlaituose įkurtas kempingas yra gausiai apsuptas augmenijos, o dėl karščio ir drėgmės, oras primena tropikus. Visai jaukioje vietoje įtalpinę savo palapinę, nuėjome pasėdėti į kempingo bariuką, kuriame galėjome pasinaudoti nemokamu wi-fi. Gamtinėmis medžiagomis dekoruotas baras puikiai tarpsta žalioje aplinkoje, o mes imame jaustis kaip Baly. Nujaučiu, kad ilgiau čia pagyvenusi ir aš į visus kreipčiausi “hey man”. 😀 Vaikydamiesi staiga užplūdusios atsipalaidavimo bangos, užsisakėme po bokaliuką vietinio alaus ir besimėgaudami gautais nemokamais užkandžiais, pradėjome dėlioti tikslesnį rytojaus planą. Diena turėtų būti debesuota, iškristi šiek tiek…
[GLL] blogis Posts
08.24 Taip gerai vakar pavakarojom, pasvajojom apie gyvenimą Portofino stiliumi, o šiandien nuo pat ryto kažkas negerai. Gal ne ta koja iš palapinės išsirangėm, bet atrodo pagedęs tas Svietos kempingas. Nei malonus, nei patogus. Reikia greičiau vyniotis į Genują. Dar kartą užmetę akį į google maps, pakankamai arti Genujos centro radom parkingą (8€/5h). Aikštelė pasirodė pakankamai saugi ir civilizuota, tad ten ir palikome Reptiliją saugoti mūsų daiktų. Mums bevaikščiojant po karštą Genują, Zap dar paskambinėjo į kelis kempingus, vildamasis surasti vietelę artėjančioms nakvynėms. Kai kuriuose kempinguose vietų nėra (nenustebino), kai kurie pasiūlė paskambinti po pietų, kai bus matyti, kas išvažiavo. Viename kempinge pasiūlė dalintis plotą su dar viena palapine (nustebino), bet mes taip nenorim. Norim savo ploto, jei ne kambary, tai bent aplink palapinę. 🙂 Nesutrikusi administratorė pasiūlo paskambinti vėliau – gal kažkas atlaisvins pitch’ą. Įgavę vilties, kad vietos dar gali atsirasti, nusprendėm toliau tyrinėti senąjį uostamiestį, o į kempingus…
08.22 Pagaliau kirtom Italijos sieną! Ilgai iki šios šalies važiavom, tad bus įdomu, ką gero ji turi pasiūlyti. 🙂 Pradžiai, sustojome miestelyje Cernobbio apsipirkti ne šveicariškom kainom (daug gaminamės patys, tai dažnai ir apsipirkinėjam). Taip pat, grįžę į ES, atgavom neribotą mobilųjį ryšį, tad paskubėjome atrašyti bei paskambinti visiems, kurie bandė su mumis susisiekti Šveicarijoje. Netrumpai užtrukę su apsipirkimu ir pietumis, prie Komo ežero pasivaikščiojome tik po pietų. Vieną jo krantą apžiūrėjome iš miestelio, kuriame buvome sustoję, o vakare, pritvoti vis dar intensyvaus karščio, pašliaužiojome pačiame Komo mieste. Oras lyg ir gražus, vakarojimui prie ežero tinkamas, bet mums neįprastas klimatas visgi išvargino. Tad, prisėdę ant parko suolelio, ėmėme ieškoti, kur čia toliau pavažiavus ir nakčiai ištiesus patinusias kojas. Greitai susipratome, kad šiuo metu reikia ieškoti ne “komfortiškos”, o “įmanomos” vietos nakvynei. Manėme, kad šveicariškos apartamentų kainos liko kitoje sienos pusėje, bet anaiptol – net kukliausi kambarėliai “pas babą”, dabar čia…
Vakarop pasiekėm labai turistinį kalnų regioną, kuriame kempingai yra įsikūrę kone vienas prie kito. Visgi, mums rasti nakvynės vietą ir vėl nebuvo lengva. Niekaip neradom normalios vietos (ne prie tualeto ir ne vidury atviro bulvių lauko). Pasirodo, čia netoliese vyksta muzikos festivalis, tai kempingai pilni vietinės muzikos gerbėjų (peržiūrėjom repertuarą, nė vieno atlikėjo nepažinom 🙂 ). Jau visai darbo dienos pabaigoj nusprendėm pabandyti dar vieną, toliau esantį kempingą Brige. Ir, kenčiantiems dangus – gavom nakvynę šaunioj mažoj vietoj prie krioklio! Jauku, ramu, nuošalu ir dėl krioklio šniokštimo kempingo kaimynai negirdi vienas kito. 🙂 Panašu, kad čia taisyklių mažai, o geros energijos apstu. Visi atrodo atsipalaidavę. O gal taip pasirodė, nes atsipalaidavome mes. 😀 Dušui nereikia žetonų, vanduo bėga karštas, pakankamai švaru, vieta įdomi. 😊 Iš patirties jau žinome, kokios naktys būna kalnuose, tad buvome pasiruošę. Net nežinom, kiek buvo laipsnių, bet vėsu. 😀 Nepaisant to, miegojom šiltai, o krioklio šniokštimas…
08.18 Neskubėdami vedinam iš vakaro padegustuotą alų ir bandom susidėlioti naują veiksmų planą, mat dangus kaip sykis sugalvojo išsipliaupt per kone visą Šveicariją. Ketinome iškart šauti į kalnus, bet tokiu oru maklinėti per uolas nei malonu, nei protinga. Em-Ka pastangomis susekti kuo tikslesnes orų prognozes ir išvengti lietaus, maršrutas tiesiasi per aplankymo vertus miestus. Nusprendžiam imti, ką dangus duoda ir jau tryse varom į Berną. Čia, svarbiausias vietas apsukom per 1.5 val. Gana įdomi sostinė su sena architektūra, buvo smalsu apžiūrėti, kokiuose pastatuose yra įkurtos įvairių šalių ambasados. Miestas, manau, vertas ir ilgesnio patyrinėjimo, bet mes ir taip gerokai išmaišėm senamiesčio gatveles. Šį kartą norėjosi pleškinti nuotraukas ir nors juostelėje vietos pakako, laiko turėjome ne tiek ir daug – šiandien dar norime įveikti gabalėlį kelio. Lėkdami autostrada, dar pašonėje pralekėme ir Jura kalnyną. Pamatėm, iš ko pavadinimą skolinasi žinomesnis kavos aparatas. 😀 Murten miestelio prieplaukoje prie ežero smagiai sukirtom pietus.…
Visai patenkinti atvažiavom į gana didelį ir labai civilizuotą kempingą. Buvo jau gana vėlu, tad tyliai nuriedėjom savo paskirto numerio link. Suradus savo pitch’ą, susipratom, kad ne akmenukai čia yra blogiausia – mums išskirtas ankštas žemės kvadratas neturi jokių jo ribas žyminčių krūmų ar tvorelės, viena jo kraštinė ribojasi su kemperio šonu, o kita – su 6 asmenų šeimos laisvalaikio zona. Likusios dvi kraštinės šiame dideliame kempinge yra gana intensyviai šlifuojami keliai į WC ir dušus. Tokioje intensyvioje aplinkoje, mūsų aikštelė atrodė, kaip sankryžoje pamesta nosinė. 😕 Staigų nuotaikos krytį suvaldėm perėmę galią atgal į savo rankas – vieną kraštinę užsistatėm Reptilija, nuo šeimos atsiribojome palapine, o prie kemperio įsikūrėm savo poilsio zoną su šviečiančiom lemputėm. Na, o ketvirta kraštinė liko atvira šlepetes per žvyrą braukiantiems smalsuoliams su rankšluosčiais ir vaikams su triratukais. 🙂 Nuotaikos pakilimą atšventėm kempingo restorane išgėrę po bokalą. Gerdami, žvalgėmės aplink ir stebėjomės, kad toks didelis,…
08.14. Nuo palapinės nupurtę rytinę rasą, išdardėjom į ilgą kelią. Važiavom visą dieną, stojom tik pavalgyti, bet kelias sėkmingai vyniojosi. Vokietijos sieną kirtome jau besileidžiant saulei. Mūsų magelis tuo metu kaip tik užgrojo Rammstein. Priėmėm tai, kaip gerą ženklą, Vokietija mus priima. 😎 Atvažiavom nakvoti į mums mažai žinomą Chemnitz. Čia išsinuomavome mažutę, bet jaukią studiją. Po visos dienos greitkeliuose, labai greit ir labai saldžiai nulūžom. 08.15 Rytą skyrėm valandėlę patyrinėti, kas tas Chemnitz. Miestas pakankamai didelis, bet be mažučio senamiesčio ir didžiulo paminklo K. Marksui, nieko ypatingo jis neturi. Su komunizmo tėvu paveiksluotis nenorėjom, tad mieliau patraukėm toliau į kelią. Važiuojam patyrinėti Švarcvaldo (Black Forest). Nebuvome tikri, kiek kilometrų pavyks įveikt, tad tik vakare, įvertinę savo progresą, sustojom degalinėj ir pradėjom internete ieškoti kempingų. Nutarėm išsyk paskambint ir užsirezervuot vietą/ pranešti apie savo atvykimą, mat panašu, kad kempingai dirba iki 20 val., o mes ketiname atvykti vėliau. Paskambinus kelioms…
Vasarėlė Lietuvoj šį kartą buvo įvairi, greita ir gana užimta. Skambėtų gal ir neblogai, bet ilgainiui ėmė kankinti vasariškos šilumos nepastovumas ir poreikis ištrūkti iš rutinos, pasimėgauti buvimu čia ir dabar. Kai gerai žinai šitos mikstūros skonį, troškulys itin rimtas. 🙂 Kone iki paskutinės dienos iki atostogų, neturėjome kada pasiruošti, pasidėlioti plano ar maršrutų. Bet, kam mums tas planas – svarbiausia, turime kryptį! 😀 Koks skirtumas, kur ir kaip mes ten varysim, nes gi svarbiausia yra VARYTI! Taip sutapo, kad savo Subariką palikom pas daktarėlį, kuris pasižadėjo jam atlikti širdies operaciją. Ta proga, pasiskolinome talpų ir taupų VW. Bus įdomi patirtis. 🙂 Dėl pilkos mašinos spalvos ir ramaus, bet užtikrinto jos kopimo į mūsų kalniuką, pakrikštijom ją Reptilijos vardu. 😀 08.13 Na, tai paaukoję šeštadienio dieną mantos krovimuisi, įsipareigojimų LT užbaigimui ir lengvam apsipirkimui, jau visai vėlyvą vakarą užrakinom trobą, užkūrėm variklį ir užvėrę vartus, išvažiavom.. ..į Marijampolę. 😀 O…
Varom pažiūrėti kas už tų Alpių slepiasi! Neturim plano, bet turim keturias savaites 😉 Pakeliui dar ir Em-Ka aplankysim 🙂 Vokietija:Black forest: Map – https://www.black-forest-travel.com/map/ Campings https://www.camping.info/en/popular-region/black-forest https://wanderingourworld.com/camping-black-forest-germany/ Hiking – https://wanderingourworld.com/hiking-in-the-black-forest-best-trails/ Šveicarija:Zermat hiking trails – https://www.zermatt.ch/en/Media/List-Tours/Hiking-trails5 Lakes Walk – https://www.zermatt.ch/en/Media/Planning-hikes-tours/5-Lakes-Walk-Nr.-11Hiking’o map’as Zermatt Matterhorn – https://www.matterhornparadise.ch/en/Experience/Mountaineering-climbing-and-hiking/Hiking-mapMuitinė, kiek ko leidžia įvežti – https://cms.ch.ch/fileservice/sdweb-docs-prod-files/files/2021/09/24/a4afb8a8-6727-4ad0-84b1-958e5ac8ee13.pdf Kuro kainos pakeliui:https://www.tolls.eu/fuel-priceshttps://autotraveler.ru/en/spravka/fuel-price-in-europe.html Lenkija D – 1.53 EUR (7.15 PLN) Vokietija D – 1.90 EUR Šveicarija D – 2.38 EUR Italija D – 1.81 EUR Slovėnija D – 1.70 EUR Austrija D – 1.90 EUR Čekija D – 1.79 EUR Kelių mokesčiai:https://www.tolls.eu/switzerland – metinis 40 CHFhttps://www.tolls.eu/italy – mokama prie būdelių
Šį rytą leidome sau kiek ilgiau pamiegoti, bet kėlėmės vis tiek anksti. Rudenėjant saulė danguje laikosi ne taip ir ilgai, o ypač kalnuose. Ir nors šiandien vis dar maudžia sąnarius, dieną norisi išnaudoti tyrinėjimams. Tad, dar kartą pasišildę gražiuose dušuose, prie pusryčių stalelio susidėliojom veiklos planą ir pasitepę kelius Voltaren’u sėdom į mašiną. Ekskursiją pradėjome nuo Tromėjos. Šiame 1508 m taške susitinka pasisveikinti 3 kaimyninės šalys – Slovėnija, Italija ir Austrija. Kalnelis neaukštas, o viršūnė pasiekiama vos per porą valandų. Poilsinei dienai turėtų būti neblogai. Pradėjus eiti nurodyta kryptimi, jautėsi, kad kelias yra nesudėtingas ir labai aiškiai sužymėtas. Bet ir čia teko gana stačiai kopti. Manėme, kad kūnas po vakar priešinsis labiau, bet judėti buvo gan lengva. Aukščiau pakilusi saulė ėmė kepinti, todėl džiaugėmės, kad didžioji trail’o dalis slepiasi miškelyje. Pakankamai lengvai pasiekę viršūnę, maklinėjom aplink. Vieta viena žinomesnių, bet turistų čia nebuvo daug – keli senjorai, jauna vokiečių porelė…
Apsikutoję, prisikutoję visai neblogai išmiegojome naktį palapinėje. Retkarčiais prabusdavome apsiversti ir užsidengti veido ar užsitempti nuslydusio miegmaišio. Paryčiais temperatūra buvo nukritusi iki +6C ir nieko čia baisaus – tokiems skaičiams buvome pasiruošę. Visgi iš kažkur slenkanti drėgmė vis bandė griebti mus už kokio mažiau uždengto kūno lopinėlio. Išsimiegoti tai netrukdė, bet labai nepadėjo keltis dar saulei neišlindus iš už kalno. 🙂 Norėjom iš kempingo pajudėti anksti, tai kėlėmės kartu su saule, kuri atrodo niekur neskubėjo. Lengvai patinę išskubėjom į karštus dušus pasišildyti ir prasibudinti. Su Zapatdlo juokiamės, kad mums labai gražūs šio kempingo dušai bei tualetai, tad visai malonu ten leisti laiką. 😀 Pagaliau sušilę ir deramai apsirengę, paskubomis papusryčiavom, prisitepliojom sumuštinių ir išskubėjom savo pirmojo trail’o link. Šiandien bandysim imti viršūnę. Sakom, Slovėnijoj labai aukštų kalnų nėra, tad neturėtų būti sudėtinga. Ir čia kalnai mus vėl pamokė. 😀 Šį kartą pasirinkome gana ilgą 9-10 valandų maršrutą, apimantį net 2…
Rytą džiugiai krovėmės daiktus, nes nekantravome pagaliau pajudėti kalnų link. Apibėginėdami sunkius debesis, lig šiol sėkmingai išvengėme lietaus. Nuolat stebėjome orų prognozes Slovėnijoje ir kaip bastūnai tiesiog judėjome kur sausiau, kantriai laukdami geresnių sąlygų kopti kalnais. Taip susiklostė, kad tarp mūsų tikslo ir Postojnos, patogiai sau įsitaisęs žymusis Bledas. Būtų nuodėmė jo neaplankyti, juolab kad kalnuose kitą dieną rodo geresnį orą, nei šiandien. Pakeliui į Bledą dar sustojome pasižiūrėti į uolas įtūpdytos Predjama pilies. Mašiną palikome mažoje nemokamoje aikštelėje prie kapinaičių ir trumpai pasileidę gatvele atsidūrėme patogioje aikštelėje piliai apžiūrėti. Į pilies vidų nėjome, nes taupėme laiką, bet jautėme, kad tikrai užtenka pasigrožėti ja iš šono. Tiek užteko mūsų smalsumui “pakasyti”. 🙂 Blede buvome apie vidurdienį. Vėjo nešamą gaivą užgožė išlindusi saulė. Čia aplink ežerą šmirinėjo kur kas daugiau turistų, girdėjome nemažai amerikietišku akcentu kalbančių žmonių. Jausmas visiškai kurortiškas. 🙂 Nusprendėme šią gražią dieną praleisti Blede, o vakare lėkti į…