Rytą džiugiai krovėmės daiktus, nes nekantravome pagaliau pajudėti kalnų link. Apibėginėdami sunkius debesis, lig šiol sėkmingai išvengėme lietaus. Nuolat stebėjome orų prognozes Slovėnijoje ir kaip bastūnai tiesiog judėjome kur sausiau, kantriai laukdami geresnių sąlygų kopti kalnais. Taip susiklostė, kad tarp mūsų tikslo ir Postojnos, patogiai sau įsitaisęs žymusis Bledas. Būtų nuodėmė jo neaplankyti, juolab kad kalnuose kitą dieną rodo geresnį orą, nei šiandien. Pakeliui į Bledą dar sustojome pasižiūrėti į uolas įtūpdytos Predjama pilies. Mašiną palikome mažoje nemokamoje aikštelėje prie kapinaičių ir trumpai pasileidę gatvele atsidūrėme patogioje aikštelėje piliai apžiūrėti. Į pilies vidų nėjome, nes taupėme laiką, bet jautėme, kad tikrai užtenka pasigrožėti ja iš šono. Tiek užteko mūsų smalsumui “pakasyti”. 🙂 Blede buvome apie vidurdienį. Vėjo nešamą gaivą užgožė išlindusi saulė. Čia aplink ežerą šmirinėjo kur kas daugiau turistų, girdėjome nemažai amerikietišku akcentu kalbančių žmonių. Jausmas visiškai kurortiškas. 🙂 Nusprendėme šią gražią dieną praleisti Blede, o vakare lėkti į…
[GLL] blogis Posts
Pirmadienį kėliausi baisiai anksti, į darbą taip anksti retai keliuosi! Aštuntą ryte jau sėdėjau Subarike ir pajudėjom link vietinio Postojos servisiuko… 😉 Dar prieš ~400-500 km pakeliui į Slovėniją, kažkur tarp Slovakijos ir Austrijos, gerai truktelėjau iš T formos sankryžos, kad nereikėtų vėliau vilktis prieš furytę. Na, ir iš po kapoto, ar iš po kojų, atsirado kažkoks garselis – vuvuvuuvuvu (tikrai taip ir skambėjo :))…. Pradžioj galvojau, gal variklis, bet ir laisvu riedant – numetus apsukas, triukšmas nedingo. Tai gal dėl kelio dangos? Bet ir pasikeitus dangai situacija nesikeitė. :s Greičiausiai, bėdelė su Subariko dešiniu, priekiniu menisku (guoliu)… Pradžioj, kaip visada, problemėlę norisi ignoruoti – gal dar pralėksiu bent 2000 km iki namų? 🙂 Tik labai reikia pasigarsinti radijolą, kad problemėlės tikrai nesigirdėtų. Ypač intervale tarp 80-110 km/h. 🙂 Austrijos vingiuotus greitkelius tai atlaikė puikiai, tik garsiai. Bent iš vidaus. 😀 Sekmadienio vakaras buvo ramesnis, tad buvo laiko viską permąstyti…
Nors orai mus kol kas lepino ir palydavo tik naktimis, šį kartą visi prognozių portalai rodė neišvengiamą visos dienos lietų kalnų regione. Tokias aplinkybes nusprendėme sumaniai išnaudoti ir nuo lietaus pasislėpti ten, kur jis mūsų nepasieks – giliai po žeme! O tiksliau, oloje. Ir ne bet kokioje, o milžiniškoje, daugiau kaip 5 km vinguriuojančioje “Postojnska Jama” (“Postojna Cave”). Šios stalaktitų bei stalagmitų karalystės rekomendaciją užmatėme vietinės slovėnės pildomame kelionių bloge. Savo įraše ji teigia, kad už bilietus gali tekti pakloti kone 30 eur, bet ir užtikrina, kad kaina yra verta įspūdžių. Tad, apniukusį sekmadienio rytą (vis dar be lietaus) užsisakėme kambarį nedideliame vietos viešbutėlyje, susilankstėme palapinę, vėl užgrūdome Subaru ir išdardėjom į Postojną. Smagu, kad Slovėnija nedidelė – kelionėms iš vieno miesto į kitą, nesugaišti nei dienos, nei pusdienio. Į Postojną atvykom padoriu laiku, tad nelaukę check-in’o valandų prie viešbučio palikom mašiną ir pėsčiomis patraukėm pažiūrėti tų stalagmitų. Nors lauke…
Rytą susikrovę mantą, nedrąsiai pajudėjome Slovėnijos link. Abejonių kėlė itin niūrios oro prognozės pranašaujančios lietų ir dar šiek tiek lietaus. Ne visai tos sąlygos, kuriomis smagu kopinėti kalnais. Nusprendėme, kad nepaisant dangaus nuotaikų, norisi pasiekti bent Liublianą. Todėl, ten ir pasukome. Kelionei diena pasitaikė saulėta ir šilta, tad kelias per Austriją buvo vaizdingas bei smagus. Tiesą sakant, toks smagus, kad net svarstėme nežiūrėti, kas slepiasi po tuo “neprognozuojamo oro gaubtu” Slovėnijoje ir verčiau sukti į Alpes šioje sienos pusėje. Bet oras ir čia buvo žadamas nekažką, o užsispyrimas pasiekti Liublianą vis tiek buvo stipresnis. Trumpai stabtelėjome tik susipažinti su Austrijos “jūra” – tokia didele vėjuota bala, dar vadinama Fertės-Noizidlio ežeru. Įdomu, kad šį kartą pasienio punkte visi automobiliai buvo stabdomi patikrinti reikalingų dokumentų. Eilė judėjo greitai, tad laiko beveik nepraradome ir jau tą patį vakarą pasiekėme Liublianą. Pasiilgę autonomijos ir sumanę išnaudoti nedidelius sostinės “gabaritus”, nusprendėme apsistoti miesto pakraštyje įsikūrusiame…
Kaip mums jau įprasta, išvykome neturėdami tikslaus plano ar maršruto. Besimėgaudami bastūniška romantika, laikomės nusistatyto taško, tačiau iš kurios pusės jį pasieksime dar nežinia. Kas ten žino- galbūt galiausiai ir Slovėniją iškeisime į tuo metu gražiau sužėrėjusį “blizgutį”. 🙂 Kaip ten be būtų, viena buvo labai aišku- pirma stotelė Varšuva. 😀 Egzotika, žinom. But first things first – reikia apsipirkt. Ir ne bet ko, o to alaus. 😀 O ir šiaip, Varšuva įsitaisiusi labai patogioje pusiaukelėje tarp namų ir ten kažkur. Kaip tarėm, taip padarėm! Savo pirkinių krepšelio įvairove (plačiu alaus degustaciniu rinkiniu) palinksminę vietinę garbaus amžiaus kasininkę Auchan’e, dar labiau užgrūdom vargšą Subaru ir išrūkom toliau. Kažkur. Ryt bus matyt! 😉 Linkėjimai, Z&Z!
Kol pasaulis sukasi ir šėlsta įvairiomis kryptimis, mes įsikibę laikomės savo – kaip keliavom, taip keliaujam. Galimai. 😀 Galimybėms leidus, svarstome kodėl neparopinėjus Alpėmis iš Slovėnijos pusės? Kol dėliojamės argumentus, į blogą tradiciškai talpinam visus “kas, kaip ir kur”. 🙂 Trijų valstybių sienų kelias:https://www.tripadvisor.com/Attraction_Review-g274870-d10125479-Reviews-Tromeja_Triple_border-Kranjska_Gora_Upper_Carniola_Region.html Liublijanos nuolaidų kortelė:https://www.visitljubljana.com/en/visitors/travel-information/ljubljana-card/ Būtina paragauti – Kremšnita kreminis/sūrio pyragas. Siūloma mėgautis Bled ežero apylinkėse. Slovakijos žygiai:https://www.slotrips.si/eng/hiking-mountaineering/det/https://www.slotrips.si/eng/map/hiking-mountaineeringhttps://www.slotrips.si/eng/hiking-mountaineering/trip/1101/Stenar-and-kriz Kuro kainos pakeliui:https://www.tolls.eu/fuel-priceshttps://autotraveler.ru/en/spravka/fuel-price-in-europe.html Austrija 95 – 1L 1.32 Lenkija 95 – 1L 1.27 eur (5.76 PLN) Slovėnija 95 – 1L 1.25 eur Slovakija 95 – 1L 1.42 eur Vokietija 95 – 1L 1.62 eur Vengrija 95 – 1L 1.30 eur (453 Ft) Čekija 95 – 1L 1.33 eur (33.70 Kč) Italija 95 – 1L 1.66 eur Kroatija 95 – 1L 1.45 eur (10.8 Kn) Kelių mokesčiai:https://www.tolls.eu/slovenia – 7dienos -15eur, 30 dienų – 30eurhttps://www.tolls.eu/slovakia – 10 dienų – 10eur, 30 dienų – 14eurhttps://www.tolls.eu/czechia – 10 dienų – 12.2eur (310Kč), 30 dienų…
Visą savaitę – nuo pirmadienio iki sekmadienio – praleidom Kuršių Nerijoje. Penkias dienas pindėjome Preiloje, apartamentuose su vaizdu į Kuršių mares. Ryte mus pažadindavo saulė pakilusi virš Kuršmarių, naktį sapnus generuodavo bangų skleidžiamas white noise…. 😀 Nuo mūsų balkonetės iki marių buvo gal ~30 metrų (žiauriai arti) 😉 Savaitgaliui (penktadienis-sekmadienis) persikėlėm į Nidos kempingą. Tik atvykus žaiuriai džiaugiausi, neslėpiau nuostabos, kad čia lyg post apokaliptinėj gyvenvietėj – kempinge buvom vieninteliai gyventojai! Tiesa, šeštadienį atvažiavo keletas draugėlių 🙂 Kempinge jau ruduo, o prie jūros dar vis vasara… 🙂 Šiandien ryte nusprendėm, kad jau gana čia tūnoti ir traukiam į žemyną. Atsisveikinom su jūra, aš dar pabandžiau pasiturkšti kartu su medūzomis – nesužavėjo 🙂 Persikelėm keltu į Klaipėdą ir….. nekažkas čia dienos beliko. Dar susitvarkėm kelis reikaliukus ir likom nakvynės uostamiestyje 😀 Turim skalbenkę, tai dar ir išsiskalbsim. O ryt! O ryt! Rytoj tai jau turim gerą planą, varysim pažiūrėti ten, kur…
Baigėsi poilsio naktys, išsikraustėme iš kempingo 😀 Gyvenam vėl su elektra ir jos teikiamais privalumais – galim naktinėti! Vroclavo apartamentai mums patinka – nors turi šiek tiek švaros trūkumų, bet kažkoks geras fengšui: aukštos lubos, daug vietos, netikėtai turim net balkonetę su visai neblogu industriniu vaizdu. Nors butukas nesenai įrengtas, bet kaip įprasta Poliandijoje, šiek tiek kai kas nelabai veikia, kai kas kliba, laiptinės durims atidaryti reikia turėti Iron Man jėgų 😀 Šeštadienį (Rugsėjo 26) tenka tęsti evakuacijos planą ir judėti link LT. Nuo pirmadienio ir Poliandija bus raudonajame LT sąraše 🙂 Į LT labai neskubam, tad pakeliui mūsų dar laukia nakvynė Varšuvoje. Nakvynės vietą išsirenkame dar būdami Vroclove. Nesam dideli Varšuvos fanai, tad dažniausiai net neišlendam į miestą apsižiūrėti, viską ten matę 😀 Netikėtai užsiprenumeruojam kambarį jau šią vasarą aplankytame “Arche Hotel Poloneza”, netoli Varšuvos oro uosto. Viešbutukas naujas, tvarkingas, kaina pigiau, negu vokiškame kempinge, o kambaryje turėsime net…
Ooo ketvirtadienis (Rugsėjo 24) – laikas evakuotis! Viską čia jau matėm 🙂 Šiandien aplink Saxon Switzerland parką pranašauja lietaus, rytoj irgi, poryt irgi, …. dangus nuo ryto raukiasi. Jau vakar grįžtant iš smiltainių šiek tiek susidūrėme su lietumi, bet patyrusiems keliautojams tereikia išsitraukti savo striukeles ir kuprinių gaubtus 😀 Lietus iki tamsos nurimo, tad dar pavyko ant žarijų padeginti vokišką šnicelį 🙂 Dar šiek tiek pavarčius koronos statistikos lenteles galima spėti, kad ir Poliandija nuo kitos savaitės bus įtraukta į raudonąjį LT sąrašą. Svarstom, kad arba dar dvi savaites reikia blaškytis Poliandijoje ir grįžus izoliuotis, arba pučiam link Lietuvėlės. Karantinuotis nelabai norisi, o ir ateinančią visą savaitę virš Zakopanės rodo ištisinius lietaus debesėlius 🙁 Per balkonetę kasdien į kalnus žiūrėti ir į juos nekopti gali būti liūdnoka, kaukčiau kasdien įsispyręs į turėklą…. Sakom, pučiam į Dresdeną – pusdienį pasidairysim, gal ir ką nors įdomaus nusipirksim. Nieko neįkirtom, bet radom kietų…
Pirmos kempinge apsistojom trims naktims, tad žygiams turim visas dvi dienas! Ketvirtadienį greičiausiai teks sukti link Poliandijos – stebint koronos lentelę darosi aišku, kad nuo kitos savaitės Vokietija bus raudonąjame LT sąraše…. Anksti gulę, beveik ansti pakilom 😀 Pirmai dienai pasirinkome Stage 2 taką, kad pamatytume patį įžymiausią Tapytojų tako objektą – Bastei tiltą (Bastei Bridge). Jeigu “pagooglintumėte” apie “Saxon Switzerland National park” tas tiltas būtų visuose pirmuose puslapiuose. Gali net pasirodyti, kad nieko daugiau ir neturi tas parkas 🙂 Kaip žinia, su takų žymėjimu čia nelabai ledas – tako pradžiai pasirinkome Stadt Wehlen miestelį ir nusprendėme kapoti taku tolyn, kiek pavyks 🙂 Tapytojų tako dalys persipina viena su kita, tad gali būti ir taip, kad eisim 2, 7, 9 … takų atkarpomis ¯\_(ツ)_/¯ Ne sezonas, bet miestelio stovėjimo aikštelė jau pilna (kaina 8 Eurai dienai), o dydžiu net neprilygsta Maximos aikštelei, tad kur visi sutelpa sezono metu nežinauuu… Šiaip…