Oi, kaip gerai kempingas rudenį – anksti saulė leidžias, pasidaro tamsu, tai kiek čia besedėsi. Miško aplink nėra, tai laužo neprikūrensi – kirvukų turim, bet malkų ne :). Kortom ir kauliukais nelošiam, kaip kad vokiečiai daro, tai dešimtą jau gult varom. Tiksliau, nulūžtam po geros kelionių dienos 😀 Jau po dviejų tokių vakarojimų visai žvalus pradėjau jaustis 😉 Čia, Pirmos kempinge, mes jau vietiniai, turim savo krautuvę – Netto (ale LIDL konkurentas). Po žygio vakare varom vokiškų, stiklainyje supakuotų, sasyskų, migdomųjų ir šokoladukų 😀 Oras mus lepina vasariškai. Dieną temperatūra kerta net iki +26C, o gal ir daugiau 🙂 Žygiui gal net per karšta, galėtų būti ir gaiviau. Žmonas džiaugiasi, kad dar kelionės pradžioje svajojo, kaip norėtų paturėti šiltų dienų! 🙂 Išties šį kartą viskas gan strategiškai ir skaičiukais dėliojasi – pirmiausia šovėm į Vokietiją neeesss: 1) pradžioj savaitės rodė puikų orą be lietaus iki ketvirtadienio (rugsėjo 24), 2) tai…
[GLL] blogis Posts
Dienos planas nesudėtingas – nulekiam ~250km iki kempingo, pasistatom palapinę ir varom padaryti įžangą į “Tapytojų taką” (“Painters way”, “Malerweg”). Tai va…. Pirma dalis lengvai, antra dalis kažkiek kitaip… Atvarėm į tokį mielą kempingėlį, su nuostabiu vaizdu į parką, arti “hiking’o” takų, bet registratūra užrakinta. Teko skambyti nurodytu telefono numeriu – “Jūs užsiregistravę..?? Ooo vietų nėra visą savaitę” 🙂 Ką gi, renkamės kitą kempingą, juk aplinkui gal 7-9 kempingai. Lekiam link naujai pasirinkto kempingo, pakeliui mane suklaidina nuorodos į dar kitą kempingą – sekam nuorodomis vingiuotais keliukais, nervinuos, kad tenka važiuoti kažkokio kalnų traukinuko bėgiais, kažkiek gal nesaugu… 🙂 Saugiai atvykstam iki to kempingo, bet neatrodo, kad jame vietos būtų, o prižiūrėtojos taip pat nėra. Bandom skambyti, niekas neatsiliepia. Tuo tarpu, paskambinu į prieš tai pasirinktą kempingą – “Jūs užsiregistravę..?? Ooo vietų nėra visą savaitę” 🙂 Kai galiausiai pavyko prisiskambinti esamo kempingo registratorei, ši išgirdo, kad reikia kalbėti angliškai ir…
Kėlėmės sekmadienį šeštą ryte ir Kauną palikome baisiai baisiai anksti – miestas tylus, ramus, tuščias juk devinta ryto! 🙂 Planas rimtas 1000 km ir palapinę statyti Saxon Switzerland nacionaliniame parke. Kirtę Poliandijos sieną džiaugiamės, kad paklausėme savo nuojautos ir reikiamų išgyvenimui priemonių nusipirkome pas mamą Maximą. Šiandien šioje šalyje tamsusis sekmadienis – krautuvės nedirba :/ Bet mūsų tai nesustabdys! Kilometrai vyniojosi smagiai, šnervinis kuro netaupė 😀 Lodžėj pildami kurą vigi nusprendėme pasiskambyti į kempingą ir pasitikslinti, ar tikrai Vokietija mūsų lauks – dar tik ~14 val, tad visas galimybes turim būti prie parko su pakutiniais saulės spinduliais. O Vokietija – “heute nein”… Jeigu parašyta, kad kempinge registracija iki 18 val., tai žinokit, kad ne ir negalima pasistatyti palapinės vėliau ar užsiregistruoti rytoj ryte 😀 Pabandėme paskambyti gal į tris skirtingus kempingus. Ką gi, mūsų laukia mielasis Wroclawas – niekada dar nenuvylė 🙂 Apartamentai už vokiško kempingo kainą, atvykti gali, kad…
Su COVID-19 susijusios nuorodos palengvinančios arba apsunkinančios keliavimą 😀 Valstybės, iš kurių grįžus būtina izoliacija (interaktyvus žemėlapis) – https://koronastop.lrv.lt/lt/valstybes-is-kuriu-grizus-butina-izoliacija-interaktyvus-zemelapis Aktuali informacija grįžtantiems ir atvykstantiems į Lietuvą – https://sam.lrv.lt/lt/news/prevenciniai-veiksmai-del-naujojo-koronaviruso-informacija-nuolat-papildoma/koronavirusas/aktuali-informacija-griztantiems-ir-atvykstantiems-i-lietuva?fbclid=IwAR39dWdq2ynq8meV4NPIGHnCY973Hf1WxSWbj7MAvAvSi0Vys6rNlE0Snko Paveiktų šalių sąrašas LT – https://sam.lrv.lt/lt/naujienos/pakeitus-skaiciavimo-metodika-trumpeja-paveiktu-saliu-sarasas Būtinosios procedūros atvykus iš užsienio į LT – https://nvsc.lrv.lt/lt/visuomenei/butinosios-proceduros-atvykus-is-uzsienio EU/EEA 14-day of COVID-19 cases per 100 000 – https://www.ecdc.europa.eu/en/cases-2019-ncov-eueea Re-Open EU – https://reopen.europa.eu/en/map/LTU Lenkijos Covid-19 kelionių informacija – https://www.gov.pl/web/coronavirus/travel Vokietijos Covid-19 kelionių informacija – https://www.auswaertiges-amt.de/en/einreiseundaufenthalt/coronavirus#content_0 Estijos Covid-19 kelionių informacija – https://vm.ee/en/information-countries-and-self-isolation-requirements-passengers#EU%20+%20Schengen Latvijos Covid-19 kelionių informacija – https://reopen.europa.eu/en/map/LVA
Lėksim pagauti pabėgančios vasaros 😉 Wikitravel https://wikitravel.org/en/Hungary https://wikitravel.org/en/Slovenia https://wikitravel.org/en/Slovakia https://wikitravel.org/en/Croatia https://wikitravel.org/en/Montenegro https://wikitravel.org/en/Albania https://wikitravel.org/en/Greece https://wikitravel.org/en/Serbia https://wikitravel.org/en/Romania https://wikitravel.org/en/Bulgaria Kuro kainos https://www.globalpetrolprices.com/gasoline_prices/ https://www.mylpg.eu/stations/montenegro/prices/ Poland – 1.16 Czech Rep – 1.26 Slovakia – 1.32 Slovenia – 1.26 Austria – 1.23 Hungary – 1.14 Croatia – 1.27 Montenegro – 1.36 Albania – 1.45 Greece – 1.61 Romania – 1.17 Bulgaria – 1.11 Serbia – 1.26 North Makedonia – 1.09 Bosnia Herz. – 1.16
Medžioklė buvo sėkminga! 😉 Rašau iš naujo mobileko. 😛 Kaip ir tikėjausi, Denpasar mieste buvo iš ko pasirinkti. Pirmas galvosūkis buvo, kaiiip iš mūsų viešbučio nukakti į kitą miestą?! Balyje viešojo transporto galima sakyti nėra. Kai bandai išsiaiškinti, kaip kažkur nuvažiuoti, pirmiausiai visi klausia – ar turiu motorolerį. Gavus neigiamą atsakymą, visi pakraipo galvą ir tada kaip alternatyvą siūlo taksi. Mes padarėm kiečiau – viešbučio prižiūrėtoja mums pasiūlė grab’ą 🙂 Grab’as pasirodė labai gerai – veža du ar tris sykius pigiau negu taksi 😉 6 km nuvežė už 1.6 eur. Grab’as tai čia vietinis UBER’io klonas. Mums jau patinka, varom kaip vietiniai 😉 Nuo šiol tik su GRAB’u važinėsim 😄 Vairuotojas pasirodė ale kelionių gidas, kaip netikėta 🙂 įgrūdo mums dar savo vizitinę, na gal pravers, norėsim gal kažką daugiau pamatyti 😉 Nors su savo anglų kalbos gebėjimais mažai ką nors aiškaus papasakotų 🙂 Denpasar žemėlapyje dūriau pirštu į tokią…
Siurprizas!!! Mes jau Balyje, bet tikrai buvom ir Australijoje! Taip ilgai, kad net geriau žinom visą tvarką ir kainas, nei Lietuvoje 😉 Australija buvo aktyvi ir laužanti visus žinomus stereotipus apie save. Taip kietai varėm, kad net nebuvo kada viską aprašyti, o dažnai net ir ryšio neturėdavom, bet bent zelandiškus pasakojimus spėjom pabaigti. Australijos nuotykių pasakojimui 404 error, bet gal ateity atgaline data dar pavyks pasidalinti akimirkomis, o jų tikrai buvo gerų!!! Paskutinį vakarą Australijoje, Perte, numirė mano Nexus 5x, jam kelionė per sunki. Tiesiog pradėjo nebeužsikrauti – be galo persikraudinėti, o dabar ir to nedaro. Dalies nuotykių kopijas turiu ir tikiuosi, kad likusi dalis dar nėra palaidota 😉 Na, o vakar vakare, grįžtant nuo Indijos vandenyno, Žmono LG G3 pylė į…. deja ne į smėlį, o į šaligatvio plyteles. Gaila, bet šįkart dėklas ekrano nebeišgelbėjo 🙁 Nors kolkas dar kantriai ir sulėtintai, bet telefonu naudotis galima 🙂 Na, bent…
Šiandien nepatingėjome keltis su saule, kurią tik vakar patys paguldėme. Mat, senis banglentininkas prasitarė, kad labai trumpą laiką, ankstų rytą, visai netoliese galima pamatyti besikaitinančius ruonius ir pačius tikriausius pingvinus! Va, čia tai motyvacija anksčiau išsiversti iš lovos. 🙂 Atidžiai skaitydami senio sudarytą aprašymą, nusekėme keliu vedančiu pro švyturį, o už jo – palei skardžius. Tekančios saulės šviesa šiltai nudažė uolas ir nuskaidrino žydrą dangų. Gerėdamiesi idiliška bangų mūša, akimis ieškojome pingvinaičių. Kai galvoje ėmė šmirinėti mintis, kad galbūt šiandien jokios krypuojančios egzotikos nepamatysime, vienas po kito pradėjo rodytis paukščiai! Vaikiškai krykštaudami stebėjome juos ir dar kartą beprasmiškai stengėmės visą tą akimirkos šaunumą suskaitmeninti. Ech, naivumas. 🙂 Vos už keliolikos metrų, iškišulyje šonus kaitino ruoniai! Nors iš toliau buvome jau juos matę, šį kartą džiaugėmės galėdami prieiti visai arti ir geriau juos patyrinėti. Juokingi taukiniai tinginiai. 🙂 Kai pingvinai vienas po kito nėrė į jūrą toliau dirbti savo dienos darbų,…
Besisukantis kilometražo skaitliukas kartu su savimi vynioja ir besikartojančią oro juostą. Jau imame priprasti prie tos pačios gamtos dainos: saulė-vėjas-lietus, saulė-vėjas-lietus, saulė-vėjas-lietus… Šią dieną pasiekėme N. Zelandijos žvaigždę Milford Sound – žymiuosius ledynų išgraužtus fjordus. Pirmiausia paskubėjome užsukti į susirastą nakvynės vietą, numesti kuprines ir persirengti atšiauresniam fjordų orui tinkamesniais drabužiais. Kažkur Te Anau laukuose susiradę savo hostelį, ėmėme juoktis, kad biudžetinis gyvenimo būdas nuolat dovanoja tokius įspūdžius, kuriuos turbūt nedažnai patirtum gyvendamas geresniuose viešbučiuose. 🙂 Šį kartą gavome nameliuką aukštikalnėse su puikiu miegamojo vaizdu į snieguotas viršūnes! Kadangi gavome ir didelio pajėgumo pečiuką, visai neėmėme į galvą, kad nuostabusis peizažas matosi ir per kai kurias vietas sienose. 😀 Kad ir kaip linksma tose Alpėse, išvykom į Milford Sound. Savotiškai džiaugėmės pataikę čia atvykti ūkanotą dieną. Nors rankos ir žvarbo, negailėjome jų fotografuodami tą mistiškai užburiantį vaizdą. Žinoma, gražiausios fjordų paslaptys, matyt, atsikleidžia viename iš turistus plukdančių laivų. Tuo tarpu, mes…
Padarę taip, kaip nutarę, rytą išsiruošėm ieškoti kalnų ir ledo. Dar vienu hipės Kate patarimu pakeliui užsukome į Okarito, kur, pasak jos, turėtume išvysti kažką gražaus. Čia radome kalno papėdę, o nuo jos neilgai pasekę pažymėtu taku viršun – kuo puikiausią panoramą. Atsiveriančios platybės visada gerai, tačiau pajutome, kad jau tampame išlepinti vaizdais. 🙂 Va, kas išties mus sužavėjo, tai pakeliui į Franz Josef Glacier, kelią apkabinęs, vienos gatvės miesteliūkštis. Senas auksakasių Ross Goldfields privertė mus ne tik sustoti kone vidury kelio, bet ir išlipti iš automobilio. Ir vėl kažkas tokio kinematografiško. 🙂 Galiausiai pasiekėme savo tikslą ir atvykome į Franz Josef Glacier – visiškai turistinį kalnų miestelį. Tokioje vietoje daugiau ir nėra ką veikti, kaip tik dienomis žygiuoti šlaitais, o vakare minkštinti raumenis vynu vietiniam bare. Bet, ką čia slėpti – juk to ir atvažiavome. 🙂 O ir alpių apsuptyje nakvoti mums labai patinka, ką čia bepridursi. Kad ir kaip…
Laimei, dar šiaurinėje saloje, gavę trupinėlį interneto, užsisakėme kambarį tame pačiame Picton’e. Vėlgi, laimei, hostelis buvo įsikūręs vos už kilometro. Ten mus sutikęs hyper-linksmas [ir lengvai įkaušęs] Bobas su boba (šeimininkės vardo nežinojom, bet porelės pavadinimas gavosi visai skambus 🙂 ), paskolino mums savo telefoną, kuriuo bandėme prisiskambinti į autonuomą. Mašina kitame krante mums buvo garantuota, todėl jautėmės turintys teisę niršti, bet per atostogas ilgai piktintis kažkaip nepavyksta. Tad, palikę Thrifty autoatsakiklyje žinutę ir pranešimą jų internetinėje sistemoje, kramsnojome sumuštinius, užgerinėjome alumi ir juokėmės iš savo pačių linksmumo. 🙂 Kitą rytą, jau 9 val. ofise mūsų laukė labai atsiprašinėjantis vaikinukas. Mūsų rūškanoti, lietaus išmirkyti veidai nušvito tik tada, kai išgirdome gausią tą patį (tik sidabrinės spalvos) Holander’į. Smagumai tęsiasi! Savo prabangia karieta iš Picton išriedėjome į netoliese esantį Nelson. Pastarasis garsėja vaizdingomis pakrantėmis ir paplūdimiais. Deja, tądien išpuolė ne visai tinkamas oras pležauti. Apniukęs dangus spaudėsi prie žemės, pūtė šaltas…